almėti — vksm. Iš pir̃što, iš žaizdõs almėjo kraũjas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
almėjimas — sm. (1) BŽ97 → almėti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
alvėti — alvėti, al̃va, ėjo žr. almėti 1: Vaikas nesveikas, iš ausų al̃va Alk. Al̃va ir al̃va [sula] pamažėli iš beržo Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
armėti — armėti, ar̃ma (arma, ėja), ėjo intr. 1. rietis, bartis: Anie ar̃ma ant kits kito, gyvendami nesantaiko[je], t. y. kerščiojas J. 2. neaiškiai kalbėti, erzėti: Arma kap žydai Ūd. Visas pulkas stumdėsi, armėjo, ginčijosi tarp savęs su viršaičiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
elmėti — elmėti, elma, ėjo žr. almėti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
išalmėti — išalmėti, ìšalma (išal̃mi), ėjo intr. pamažu išsisunkti, išpūliuoti: Išalmė̃s išalmė̃s [pūliai], ir išgis [kojos skauduliai] Gs. almėti; išalmėti; nualmėti; prialmėti … Dictionary of the Lithuanian Language
lalėti — lalėti, lãla, ėjo intr. 1. BzF132, BM308, J, BŽ61, Slnt, Kal, Kv garsiai kalbėti, klegėti, triukšmauti: Linksmoji kompanija kvatojo ir lalėjo rš. Ir lãla anie čia susirinkę, nė apsiklausyti negal Grg. Lala lala per vakarus kaip pekliniai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
nualmėti — nualmėti, nùalma (nual̃mi), ėjo intr. nubėgti būriu: Visi vaikai nualmėjo lapės pažiūrėti Sv. almėti; išalmėti; nualmėti; prialmėti … Dictionary of the Lithuanian Language
patetinis — patètinis, ė adj. (1) TrpŽ būdingas patetikai: Patètinis eilėraštis NdŽ. Žodžiai verdenė, goda, almėti ... turi patetinį atspalvį ir dažniau esti vartojami patetinėje iškilmingoje kalboje rš … Dictionary of the Lithuanian Language
prialmėti — prialmėti, prìalma (prial̃mi), ėjo intr. prisisunkti, pribėgti: Visa bala kraujo prialmėjo Paį. almėti; išalmėti; nualmėti; prialmėti … Dictionary of the Lithuanian Language